Šiukšliadėžės – mažos detalės, rodančios kultūros dydį

2018-10-10 | ASA.LT

Apie šiukšlių dėžę pagalvojame tik tada, kai jos prireikia. O dėmesį atkreipti verta, nes ši mažosios architektūros detalė labai daug pasako apie miesto požiūrį į aplinkos estetiką, turistus, gyventojus, kiemsargius ir mokesčių mokėtojų pinigus.

Vienas iš modernizmo architektūros pradininkų – vokiečių architektas Mies van der Rohe sakė, jog „dievas slypi detalėse”, turėdamas omenyje, jog tobulumas susideda iš detalių. Miesto vaizdą irgi kuria detalės – jeigu prie stiklinio dangoraižio ar istorinio pastato  stovės atvira, kibirą primenanti polietileno maišu „inkrustuota” šiukšlių dėžė, architektūra tikrai neteks dalies vertės.

„Iš mažosios architektūros galima susidaryti pirmąjį įspūdį apie to miesto valdžią, gyventojus ir požiūrį į supančią aplinką. Vienas paskutinių mano matytų pavyzdžių – atnaujintos Lukiškių aikštės prieigose „numestos” kelios, tikriausiai dar sovietmečiu suprojektuotos betoninės šiukšlių dėžės, visiškai nederančios prie atnaujintos aplinkos. Manau, problema čia slypi miestų administracijose – mažosios architektūros parinkimu ir išdėstymu dažnu atveju rūpinasi architektūros išsilavinimo neturintys valdininkai, kurie, nors ir užtikrina funkcinius poreikius, bet prikuria estetinių nesusipratimų. Architektų mūsų šalyje daug, bet nebūtinai jie dalyvauja sprendimų priėmime”, – mano architektas,VšĮ „Europos architektūros studentų asamblėja” vadovas Justinas Jakštonis.

Gal net daugiau nei pastatų sienos nuo grafiti piešėjų, miestuose šiukšlių dėžės „kenčia” nuo vandalų. Ar įmanoma, kad jos būtų ir funkcionalios, ir estetiškos, ir neįveikiamos?

„Jeigu atidžiau pažiūrėtumėte į mūsų miestų šiukšliadėžes, tai pamatytumėte, kad dauguma jų neatitinka nei ergonomikos reikalavimų, nei pritaikytos mūsų klimatui. Labai dažnai šiukšliadėžės mūsų miestams užsakomos iš Ispanijos ar Italijos gamintojų katalogų. Mūsų šaltam ir lietingam klimatui jos netinka, gyvuoja itin trumpai – keičia spalvą, lūžta. Pigesnės šiukšliadėžės neturi kaiščių, kurie neleidžia metalo vagims ištraukti metalinio korpuso.

Visų pirma, miesto šiukšlių dėžės turi turėti mažą angą, kad gyventojai nesumestų  šiukšlių maišų, kad šiukšlių nenešiotų paukščiai, vėjas. Jos turi būti uždengiamos, kad į jas neprilytų. Juk sąvartynui miestas moka už atvežamų šiukšlių svorį. Jeigu mokesčių mokėtojai žinotų, kad tenka mokėti ir už vandenį šiukšlių dėžėse, jiems tai tikrai nepatiktų.

Kitur elgiamasi racionaliau. Helsinkio savivaldybė ilgai ieškojo miestui tinkamų šiukšliadėžių, neradę tokių, užsakė suprojektuoti. Londono šiukšlių dėžės uždaros ir turi po dvi-tris angas atskirų rūšių šiukšlėms: vienkartiniams puodeliams, laikraščiams, skardinėms ir pan. Taip šiukšlės iš karto rūšiuojamos ir jų utilizavimas atpinga.

Mieste šiukšlių dėžės negali būti mažos, reikia atsižvelgti į žmonių srautus, netgi momentinius, pavyzdžiui, ar gatve praeina minia plūstanti iš renginio, koncerto. Jei šiukšlių talpa per daug greitai prisipildo, bus nešvaru aplink ją. Kita vertus, šiukšlių surinkimas kainuoja – kuo dažniau važiuos šiukšliavežė, tuo didesnė bus sąskaita miestui už šiukšlių išvežimą. Rygoje žmonių susibūrimo vietose yra pastatyti specialūs 700 litrų talpos požeminiai šiukšlių konteineriai, kuriuos iškelia specialus kėlimo mechanizmas – tai labai patogu senamiesčiuose, kai nereikia šiukšliavežėms sukiotis siaurose gatvelėse. Projektuojant naujas viešąsias erdves turėtų būti numatytos vietos šiukšlių konteineriams ir pagalvota apie jų išvežimo būdą.

Be požeminių talpų yra dar pažangesnių sprendimų. Šiuolaikiniai gamintojai jau gamina šiukšliadėžes, kuriose šiukšlės presuojamos, presui elektros energiją gamina į šiukšlių dėžės korpusą integruoti saulės moduliai, o davikliai praneša šiukšlių surinkėjams apie užsipildžiusią talpą. Tokios išmaniosios šiukšlių dėžės yra miestų ateitis.

Turi būti gerai apgalvota šiukšlių dėžės forma. Juk jos paprastai statomos ant paviršiaus, kuris šluojamas, nuo jo valomas sniegas, pjaunama žolė, dažnai mechanizmų pagalba. Reiškia, sudėtinga valyti plotą palei dėžę, ta vieta dažnai lieka nesutvarkyta.  Išvada peršasi savaime – geriausia, jei šiukšlių dėžė pakelta, sumontuota ant „kojos” arba siauro pagrindo, prie kurio paprasta nuvalyti grindinį.

Yra daugybė niuansų, apia kuriuos turi būti pagalvota prieš parenkant šiukšliadėžes konkrečiai miesto vietai. Nekalbu apie atsparumą, tvirtinimą, patogumą šiukšlių vežėjams – tai privaloma. Pažangiausi šiukšliadėžių gamintojai seniai išstudijavo, kokių šiukšlių talpų reikia miestuose ir gamina maksimaliai pritaikytas atskiroms vietoms bei poreikiams. Žinoma, tokių šiukšliadėžių kaina skiriasi nuo kibiro formos skardinės šiukšliadėžės kainos, tačiau, nemoralizuosiu, kiek kartų moka tas, kuris taupo”, – sako mažosios architektūros elementais prekiaujančios ir garsius gamintojus atstovaujančios įmonės  „D-rek” vadovas dizaineris Jonas Drejeris.

Yra įvairių šiukšliadėžių konstrukcijų, svarbiausia, kad jose būtų įgyvendinti minėti principai: uždengtas viršus, maža anga šiukšlėms įmesti, patikimas ir aplinkos tvarkymui netrukdantis tvirtinimas, atskiros talpos atskiroms šiukšlių rūšims, įvairus talpų dydis ir kt.

Šiuolaikinių šiukšliadėžių gamintojai jau pamiršo betoną, dabar jos gaminamos iš tvirtų, nedegių polimerinių medžiagų, kurios gali imituoti tiek medieną, tiek betoną ar plytas. Šie polimerai nedega net esant atvirai ugniai, jie aukštoje temperatūroje tik tirpsta, todėl tokios šiukšliadėžės yra saugios. Polimerinių šiukšliadėžių medžiaga atspari smūgiams, nereaguoja į žemą temperatūrą.

Anot „D-rek” vadovo, kai kurie privačių renginių, vykstančių lauke, organizatoriai jau supranta, kaip estetiškai išspręsti šiukšlių problemą: įsigyja didelės talpos taros konteinerius, kilnojamas šiukšliadėžes. Pastarosiose ant stovo ir lanko tvirtinamas plastikinis maišas, šiukšliadėžės grupuojamos po kelias atskiroms atliekoms.

Pas mus kilnojamas šiukšliadėžes jau naudoja lauko restoranų „Open Kitchen” organizatoriai ir džiaugiasi, kad tokiu būdu pavyksta palaikyti tvarką ir švarą laikinose lauko kavinėse.

Pasauliniai šiukšliadėžių gamintojai jas gamina atsižvelgdami į paskirtį, nes tik tokios talpos išlieka funkcionaliomis ir estetiškomis ilgą laiką: tai šiukšliadėžės su atskirų atliekų skyriais, vadinamosios rūšiavimo šiukšliadėžės, taip pat universalios dengtos lauko šiukšliadėžės, nuorūkų, maisto atliekų, šunų išmatų šiukšliadėžės ir kt.

Įmonės vadovo nuomone, negalima visame mieste sustatyti vienodų šiukšliadėžių, nes taip tik padaugėja darbo šiukšlių surinkėjams. Būtina pritaikyti pagal vietą, žmonių lankymosi intensyvumą, galimų šiukšlių pobūdį ir t.t.

Šiukšliadėžės turi būti paprastai aptarnaujamos – jei jos renginių vietose, kad jas būtų patogu greitai išvežti ar ištuštinti, jei stacionarios – kad būtų lengvai prieinamos tvarkytojams, lengvai išpilamos, kad netektų jų valyti rankomis.

Miestų problema – šunų ekskrementų surinkimas. Jis turi būti patogus ir higieniškas, net ir šiam reikalui dėžutės turi būti pritaikytos.  Ar yra skirtumas, kokioje dėžėje atsudurs šunų š…?

„Šunims jokio skirtumo, bet mums – didelis. Šunų ekskrementų dėžės turi būti suprojektuotos taip, kad šeimininkas, išmesdamas išmatas, neliestų jokio dėžės paviršiaus, valytojai – taip pat. Tai elementari higiena. Maišelių dėžėje neturi matytis, kad niekas negalėtų prie jų liestis”, – sako „D-rek” direktorius rodydamas mūsų parkų realybę ir tinkamas šunų ekskrementų dėžes.

Jei tai, pavyzdžiui, dėžė prie šunų vedžiojimo aikštelės ar gyvenamajame kvartale, dėžė gali būti rakinama, vedžiojantys savo augintinius turi raktą. Gamyklinėse šunų išmatų surinkimo dėžėse apgalvotas aptarnavimas: vienas šonas atsilenkia, kad surinkėjams būtų patogu ir higieniška išimti jų turinį, patogus dėžių tvirtinimas.

Kai kuriose šalyse praktikuojama prie šunų vedžiojimo vietų statyti maišelių dėžutes, kad vedant šunį iš namų netektų ieškoti maišelio, kuris gali būti kiauras…Beje, „D-rek” vadovas pastebėjo, kad šunų dėžes Lietuvoje perka mažų miestelių savivaldybės, daugiabučių bendrijos. „Gal dėl to, kad labai myli savo augintinius? Juokauju. Turbūt labiau gerbia juos ir save”, – mano jis. Vilniuje kažkodėl tokios dėžės neprigyja.

Kokias šiukšliadėžes perka vaikų darželiai, mokyklos – juk tvarkos ir švaros ugdymas, rūšiavimo įpročiai prasideda ten?

„Deja, retai kuri mokykla ar vaikų darželis pasirūpina tinkamomis šiukšlių talpomis. Mūsų partneriai turi specialias šiukšlių dėžes, kurios skatina vaikus rūšiuoti šiukšles. Jei vaikai įpras tą daryti nuo vaikystės, garantija, jog taip elgsis ir suaugę”, – teigia įmonės „D-rek” vadovas.

Kokias šiukšlių talpas renkasi gausiai lankomų prekybos centrų valdytojai?  UAB „Baltic Facility Management”, valdančios prekybos centrą „Mega”, eksploatacijos inžinierius Egidijus Norkevičius sako, jog pasirinkdami šiukšliadėžes visada galvoja apie atsakomybę prieš gamtą ir žmones – kiek šiukšlių susikaupia, kaip teks jas išgabenti, ar jos bus surūšiuotos, ar patogu dirbti aptarnaujančiam personalui. Todėl renkasi ne bet kokias talpas, bet funkcionalias šiukšlių dėžes. Minėto PC viduje išrikiavo nerūdijančio plieno šiukšliadėžes, kuriose yra 3 atskiri skyriai rūšiuotoms šiukšlėms, lauke sustatė dengtas firmos „Glasdon” šiukšliadėžes. „Pastebėjome, jog, jei šiukšlių dėžė skirta vienos rūšies šiukšlėms, žmonės į tai atkreipia dėmesį, pasižiūri, ką meta ir kur meta. Rūšiuoti, jei tam sudarytos sąlygos, paprasta, o nauda didžiulė. Pradedant nauda gamtai, baigiant kiekvieno mūsų kultūra, pagarba kitų darbui ir pavyzdžiu jaunajai kartai”.

Vilniaus miesto Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja Rasa Ražanskienė sako, jog „šiukšliadėžių, kaip ir suoliukų, šviestuvų ar kitų elementų dizainas būna numatytas konkrečių viešųjų erdvių techniniuose projektuose. Šie individualūs elementai projektuojami atsižvelgus į vietą mieste, urbanistinius ir gamtinius ypatumus”.

Sostinėje yra 2687 vienetai keturių rūšių šiukšliadėžių: metalo lydinio su dangčiais, plieninės su stogeliais, betoninės bei specialios šiukšliadėžės šunų ekskrementams.

Anot savivaldybės atstovės, miegamuosiuose rajonuose šiukšliadėžės valomos kartą per dieną. Centrinės miesto dalies aikštėse, skveruose ir reprezentacinėse gatvėse – per dieną du kartus ir daugiau, pagal poreikį.  Jas išvalo ir prižiūri šiuo metu miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas teikiančios įmonės UAB „Stebulė”  ir UAB „Mano aplinka”.

„Turiu pastebėti, kad mažesnių miestų ir miestelių savivaldybės atsakingiau žiūri į šiukšlių dėžes ir šiukšlių surinkimą. Nežinau, ar pagal projektą, ar pagal savo supratimą, bet kai kurios savivaldybės įsigyja higieniškas šunų išmatų surinkimo dėžes, gatvių šiukšliadėžes, kurios labiau pritaikytos vietai, su atskirais rūšiavimo skyriais, matyt, vis dėlto kruopščiau skaičiuoja priežiūros kaštus”, – pastebi aplinkos elementais prekiaujančios įmonės „D-rek” vadovas.

Specialisto manymu, gali būti, kad savivaldybėms koją kiša viešųjų pirkimų reikalavimai įsigyti pigiausius gaminius.

Gintaras Domarkas, Plungės miesto seniūnas sako, kad paprastai viešųjų erdvių sutvarkymo projektų autoriai siūlo šiukšliadėžių dizainą, tačiau „mes dažniausiai dar turime pastabų. Pageidaujame uždaro tipo šiukšliadėžių, kad šalia jų nevyktų varnų „puotos”. Šiukšliadėžių pirkimas vyksta priklausomai nuo sumos – apklausos arba viešojo konkurso būdu.  Mums svarbus rezultatas, kad šiukšliadėžės visada būtų tvarkingos, tvirtos. Tokių gaminių tiekėjų, mano manymu, Lietuvoje nėra daug. Žodžiu, atsakingai žiūrime į šiukšliadėžių reikalus”.